Pradėsiu nuo to, kad aš nesu meditacijos ekspertė, aš tiesiog ją praktikuoju. Taip pat nesu meditacijos guru – nemedituoju kasdien (nors tuo šiuo metu siekiu) ir nedarau to valandą per dieną. Vis dar bandau integruoti meditaciją į kasdienybę, net jei turiu tik 5min. Pradėjus meditacijos temą @kozysoul socialiniuose tinkluose, buvo daug norinčių sužinoti daugiau apie meditaciją, todėl čia dalinuosi savo patirtimi, tuo kas man patinka, pavyksta. Tai tikrai nėra vieninteliai meditacijos būdai, bet tai veikia mano gyvenime.
Kas yra meditacija?
Daug kam atrodo, kad meditacija tai yra būsena, kurioje žmogus negalvoja. Tai yra vienas iš dažniausių sutinkamų mitų apie meditaciją, nes praktikoje tai yra tiesiog neįmanoma. Mes turime daug minčių ir negalime bei neprivalome jų atsikratyti. Meditacija, tai minčių srauto stebėjimas, tai menas ir mokėjimas šias mintys pamatyti bei leisti joms tekėti savo srautu. Buvusio budistų vienuolio, Andy Puddicombe, mokytojas palygino meditaciją prie greitkelio. Greitkelis yra pilnas visokių mašinų – greitų, lėtų, gražių, naujų, senų ir baisių. Mes stovime pievoje šalio greitkelio ir per aukštą žolę tiesiog stebime šias mašinas. Kartais atbėgame arčiau ir norime kažkurią mašiną pagauti, nes labai sužavėjo mus, o kartais norime pastumti seną mašiną, kad greičiau dingtų iš akių. Bet ar įmanoma žmogui pagauti mašiną? Ne, todėl paleidžiame ir grįžtame į pievą toliau stebėti iš šono. Manau jog suprantate, kad greitkelis ir mašinos tai yra mintys mūsų galvoje, o meditacija tai yra būtent mūsų stebėjimas iš pievos pozicijos. Turėdami geresnę dieną mums pavyks atitolti nuo greitkelio ir būti pievoje, toliau nuo tų minčių, o kartais bandysime jas pagauti. Nežiūrint į tai, mes niekada nebandysime griauti pastatyto greitkelio, nes jisai yra reikalingas, kad mašinos galėtų važinėti.
Kam medituojame?
Meditacija turi begalę teigiamų poveikių. Mokslas šiuo metu pateikia daug tyrimų, kaip meditaciją paveikią mūsų fizinę sveikatą, palengvina sveikimą, pageriną produktyvumą, treniruoja smegenys, padeda susikaupti, mažina nerimo priepuolius. Neabejoju kad tai tiesa, bet tai ką tikrai pajutau savo gyvenime, tai kad man meditacija padeda:
- valdyti emocijas,
- sumažinti įtampą,
- pageriną nuotaiką ir padidina laimės jausmą,
- padeda jaustis gerai, laisvai, net kai gyvenime turiu sunkesnį laikotarpį ir norimas planas neišeina,
- pameditavus atrandu ramybę,
- meditacija padeda man pasiekti „išlaisvintos galvos efektą“. Nuostabus jausmas.
Ko tau NEreikia, kad pradėti?
Tam kad medituoti tai nereikia kažkaip sukryžiuoti pirštų, ar sėdėti konkrečioje pozicijoje.
Tau nereikia kažkokios ypatingos erdvės. Aš meditavau net ofise prieš atvykstant kolegoms į darbą.
Tau nereikia jokių papildomų aksesuarų. Jie aišku gali padėti, palengvinti ar pamaloninti procesą, bet tikrai galime ir be jų. Aš labai mėgstu pagalvėlę akims su levandomis, man pavyksta su ja greičiau atsipalaiduoti, bet daug metų praktikavau ir be jos.
Tau nereikia papildomos, laisvos valandos. Meditacija neprivalo trūkti valandos. Jeigu tik turi tokia galimybę – valio, bet tikrai net 10 min duos rezultatus. Geriau padaryti trumpiau, negu nedaryti visai. Pradėti medituoti tikrai verta nuo labai trumpių praktikų.
Kas svarbu medituojant?
- Patogus rūbai ir šiluma.
- Man patinka medituoti kai yra tamsu, mėgstu žvakes, bet nepamirškite apie saugumą. Savo patirtyje turėjau atvėji, kai norėjau pasidaryti jaukią šviesą ir uždėjau ant lempos pledą. Pledas nuo lempos karščio pradėjo rusenti ir vos neuždegė. Gerai, kad mano vyras pajuto kvapą ir išvengėme gaisro, tačiau aš pati meditacijos metu nieko nepajutau ir neįtariau, todėl į saugumą dabar atkreipiu daugiau dėmesio.
- Ypač pradedant svarbu medituoti tyloje, kad kuo mažiau dalykų atitrauktu nuo šio proceso. Jeigu gyveni su kažkuo, prieš medituojant pasakyk, kad tau reikia 10 min tylos ir ramybės.
- Neskubėjimas. Jeigu pradėsi medituoti žinant, kad jau vėluoji į darbą, meditacija gali nepavykti. Pasistenk daryti ją tada, kai tavęs nespaudžia laikas.
- Pasirink patogią sau poziciją. Rekomenduojama medituoti sėdint, bet man vis tiek labiausiai patinka medituoti gulėdama.
Kaip pradėti?
Pagalvok, kaip dažnai tiesiog būni be telefono, televizoriaus, muzikos, knygos, šeimos ar draugu? Tiesiog sėdi su savimi? Pradėk nuo to, kad dabar, šiuo momentu, skaitant šį straipsnį viską atidėti į šoną, užsimerkti ir būti. Pradžiai dvi minutes. Tegul mintys ateina ir išeina, nesijaudink dėl jų, tik stebėk, galvok kaip jautėsi taip sėdėdama.
Kaip sekėsi?
Aš papasakosiu kaip pavyko man, nes taip pat rašydama šį straipsnį viską atidėjau į šoną ir padariau pratimą.
Kai ateina mintis, aš su ja pasisveikinu ir grįžtu prie stebėjimo. Sėdžiu, kvėpuoju, oras juda po kūną. Kaip tylu. Jaučiu kaip kojos darosi sunkesnės. Kaip gera girdėti tylą. Jaučiuosi labai gerai, pastebėjau, kad nusišypsojau. Įdomu, ką daro namiškiai, kad taip tylu. Nesvarbu. Pastebėjus mintį grįžtu prie kūno jutimo, prie savijautos, prie jausmų.
Pradėti reikėtų nuo veiksmo. Vien teorijos niekada nepakaks ir tik darymo, bandymo ir praktikos metu galima pasiekti rezultato, todėl jeigu praleidai šį žingsnį – grįžk ir atlik pratimą. Jeigu atlikai, judam toliau.
Mano mėgstamiausi meditacijos būdai
- Vedamoji meditacija
Tai yra lengviausiais būdas pradžiai bei tokioms dienoms, kaip buvo ypatingai daug emocijų ir išgyvenimų. Svarbu surasti tinkanti tau balsą, meditacijos vedėją ir tiesiog klausyti bei sekti nurodymus. Meditacijos vedėja/as sako kaip kvėpuoti, į ką atkreipti dėmesį. Viena iš mano mėgstamiausių tokio tipo meditacijų tai kūno skanavimo meditacija. Specialiai tau, kaip pavyzdį, sukūriau meilės sau meditaciją, kurios paklausyti gali čia.
- Įsivaizdavimo meditacija
Tai yra taip pat vedamoji, bet susijusi su įsivaizdavimu. Vedamas asmuo pasakoja apie kažkokią vietą, dažniausiai gamtą. Tai gali būti kalnas, vandens telkinys, miškas. Istorija sukasi apie šią vietą ir tavo jausmus, pojūtį.
- Garso meditacijos
Dievinu šį būdą, bet šios meditacijos geriausiai klausyti gyvai, todėl dažniausiai yra mokama. Tai yra visada ypatinga patirtis ir jausmas.
- Kvėpavimas
Šią meditaciją galima pasidaryti savarankiškai, be muzikos ir kitų garsų tiesiog stebint kvėpavimą. Šios meditacijos metu visas dėmėsis yra nukreipiamas į tai, kaip yra kvėpuojama. Kaip įkvepi orą, kaip oras išsiskleidžia po visą kūną ir kaip oras išeina per iškvėpimą. Sėdėdama ar gulėdama tiesiog kvėpuoji ir intensyviai apie tą kvėpavimą galvoji, jauti jį, bandai sekti. Įsidėmėk kokia yra oro temperatūra, yra šaltas ar šiltas, koks yra jo kvapas. Kai bandai pajausti kaip ir kur skleidžiasi oras, maža tikimybė, kad spėsi sekti savo mintys. Šią meditaciją dažniausiai praktikuoju prieš miegą.
- Trys dalys
Meditaciją yra dalinama į trys dalys/klausimus:
- Koncentraciją į fizinį pojūtį. Ką jaučia mano kūnas? Kaip jaučiuosi fiziškai? Kaip pasikelia nuo kvėpavimo mano pilvas, krūtinė? Kaip jaučiu kojas, rankas? Kaip sėdžiu ar guliu? Ar man patogu? Ar sunkėja mano kūno dalys? Man šilta? Šalta? Kur mano rankos guli? Ar jaučiu prisilietimą prie grindų ar kėdės?
- Koncentraciją į jausmus. Kokie jausmai pas mane ateina? Man gera? Keista? Malonu? Liūdna? Pykta? Ramu? Tiesiog stebėk.
- Koncentraciją į mintis. Kokios mintis ateina pas mane? Apie ką galvoju? Neužsifiksuok ties jų, tiesiog pastebėk. Pamatyk mintį ir paleisk ją. Paleisk kaip mašiną, kurios neįmanoma išlaikyti, nes yra stipresnė negu tu.
Meditacija – tai šiuolaikinio žmogaus vanduo. Meditacija tai sustojimas, įsiklausimas į save, kvėpavimas. Tai tuo, ko mums trūksta. Meditacija tai nemokamas įrankis, prieinamas kiekvienam, todėl nenustok ieškoti ir bandyti.
Daug minčių ir inspiracijos atradau Andy Puddicombe knygoje „10-ies minučių meditacija“. Skaičiau šią knygą prieš 5 metus ir dar kartą perskaičiau dabar. Vis dar patinka ir mano manymu labai naudinga pradedant medituoti.